ES griežtina veterinarinių antibiotikų pardavimą: kas keičiasi Lietuvoje nuo šių metų

Europos Sąjungoje visapusiškai taikomas Veterinarinių vaistų reglamentas (EU) 2019/6 keičia tai, kaip gyvūnų vaistai registruojami, skiriami ir parduodami. Pereinamasis laikotarpis daliai nuostatų baigėsi — ir pokyčiai tiesiogiai liečia kiekvieną augintinio šeimininką.

Pagrindiniai pakeitimai susiję su antibiotikais. Reglamentas draudžia profilaktinį antibiotikų naudojimą gyvūnams ir riboja metafilaktinį gydymą. Veterinaras nebegalės išrašyti antibiotikų „dėl viso pikto” — tik patvirtinus diagnozę ir tik kai alternatyvūs metodai neveikia. Receptiniams preparatams atsiimti reikalinga licencijuota veterinarijos vaistinė — tik tokia įstaiga turi teisę parduoti receptinius veterinarinius vaistus ir konsultuoti dėl dozavimo.

Receptiniai ir nereceptiniai: kur riba

Antiparazitiniai lašai, vitaminai, odos priežiūros priemonės — dalis jų laisvai prieinama zoologijos parduotuvėse. Tačiau antibiotikai, hormoniniai preparatai, stiprūs analgetikai ir narkozės priemonės yra griežtai receptiniai. Naujasis reglamentas papildomai sugriežtina e-receptų ir vaistų atsekamumą: kiekvienas receptinis vaistas registruojamas duomenų bazėje su gyvūno identifikacija, diagnoze ir gydymo trukme.

Tai skirta kovoti su antimikrobiniu atsparumu — viena rimčiausių šiuolaikinės medicinos problemų, vienodai aktualia žmonėms ir gyvūnams.

Kaip tai jaučia eilinis šeimininkas

Kasdieniame gyvenime pokytis pasireiškia keliais būdais. Nebegalima „pasiskolinti” antibiotikų iš kaimyno, kurio katė sirgo panašiai. Kiekvienas receptas individualus, susietas su konkrečiu gyvūnu. Veterinaras skiria daugiau laiko konsultacijai, nes privalo dokumentaliai pagrįsti vaisto pasirinkimą. Gali šiek tiek pasikeisti kai kurių preparatų prieinamumas, nes registracijos procedūros tapo griežtesnės.

Yra ir teigiamų pusių. Šeimininkas dabar turi teisę gauti išsamią informaciją apie skiriamą vaistą, jo šalutinius poveikius ir alternatyvas. E-receptų sistema leidžia receptą realizuoti patogioje vietoje — jis galioja visoje šalyje.

Antimikrobinis atsparumas: ne tik žmonių problema

Pasaulinė sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą vadina viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Gyvūnų sektoriuje sunaudojama apie trečdalį visų ES parduodamų antibiotikų. Kai bakterijos tampa atsparios gyvūnuose, tas atsparumas gali persikelti į žmonių populiaciją per maisto grandinę ar tiesioginį kontaktą.

Todėl griežtesnė kontrolė nėra biurokratinė našta — tai visuomenės sveikatos priemonė. Šiandien veterinarijos paslaugos Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose jau dirba pagal naująjį reglamentą, todėl šeimininkams verta su juo susipažinti ir žinoti savo teises.