Paklauskite bet kurio smulkaus verslininko, kas jam sukelia didžiausią stresą. Konkurencija? Klientai? Pinigų srautai? Taip, bet yra dar vienas atsakymas, kurį išgirsite dažniau nei tikėtumėtės: mokesčių inspekcija. Trys raidės – VMI – daugeliui kelia tokį nerimą, kokio nesugebėtų sukelti joks konkurentas.
Nerimas, kurio šaknys – nežinojime
Psichologai teigia, kad baimė dažniausiai kyla iš nežinojimo. Su apskaita – lygiai taip pat. Verslininkas, kuris neturi aiškaus savo finansų vaizdo, nuolat jaučia tylų nerimą: ar viskas tvarkoje? Ar nepraleidau ko nors svarbaus? Ar VMI neateis su klausimu, į kurį neturėsiu atsakymo?
„Tai klasikinis nerimo modelis. Žmogus nežino, ar problema egzistuoja, bet nuolat galvoja, kad galbūt egzistuoja. Tai labiau sekina nei konkreti problema, kurią galima spręsti”, – aiškina verslo psichologė Asta Dumčiūtė.
Paradoksas: daugelis verslininkų, kurie bijo VMI patikrinimo, iš tiesų viską daro teisingai. Jų baimė nepagrįsta faktais – ji pagrįsta tuo, kad jie patys nėra tikri, ar viską daro teisingai.
Kontrolės iliuzija ir tikra kontrolė
Yra skirtumas tarp „manau, kad tvarkoje” ir „žinau, kad tvarkoje”. Pirmuoju atveju ramybė trapi – bet koks VMI laiškas ar net naujiena apie patikrinimą pas pažįstamą sukelia širdies permušimą. Antruoju atveju – ramybė tvirta, paremta faktais.
Buhalterinės programos suteikia būtent tai – tikrą kontrolę. Ne iliuziją, kad „kažkas kažkur surašyta”, o aiškų vaizdą: štai pajamos, štai išlaidos, štai mokesčiai, štai terminai. Viskas vienoje vietoje, pasiekiama bet kada.
„Kai matau skaičius ekrane – ramu. Kai jie kažkur popierių krūvoje – neramu. Tai paprasta”, – sako Klaipėdos verslininkas Tomas, prieš trejus metus perėjęs nuo Excel prie apskaitos programos.
VMI patikrinimas: realybė vs fantazijos
Statistika rodo, kad VMI kasmet patikrina apie 3–4 procentus įmonių. Dauguma patikrinimų – planiniai, pagal rizikos vertinimą. Smulkus verslas, kuris laiku teikia deklaracijas ir moka mokesčius, į prioritetinį sąrašą papuola retai.
Tačiau net jei patikrinimas įvyktų – ar tai katastrofa? Nebūtinai.
„Per penkiolika metų turėjau du patikrinimus. Abu kartus inspektoriai peržiūrėjo dokumentus, uždavė kelis klausimus ir išėjo. Jokių baudų, jokių problemų. Nes turėjau ką parodyti – viskas buvo sistemoje”, – pasakoja kavinės savininkė Jolanta iš Kauno.
Esmė paprasta: patikrinimas baisus tam, kuris neturi tvarkos. Tam, kuris turi – tai tiesiog procedūra.
Laiko bomba stalčiuje
Yra verslininkų, kurie čekius ir sąskaitas meta į stalčių, o „apskaitą sutvarko” prieš pat deklaracijos terminą. Kartais – pavėluotai. Kartais – apytikriai.
Tai laiko bomba. Ne todėl, kad VMI būtinai ateis, o todėl, kad pats žmogus niekada nejaučiasi ramiai. Jis žino, kad stalčiuje chaosas. Jis žino, kad vieną dieną reikės tuo užsiimti. Ir kuo ilgiau delsia, tuo labiau auga nerimas.
„Mano klientai, kurie dirba su sistemomis, nekalba apie apskaitą kaip apie problemą. Tie, kurie neturi sistemos – kalba nuolat. Tai užima jų mentalinį bandwidth, net jei realiai apskaita užimtų vos porą valandų per mėnesį”, – pastebi verslo konsultantas Darius Žilinskas.
Automatizavimas kaip antidepresantas
Skamba šiek tiek juokingai, bet yra tiesos. Sisteminga apskaita realiai mažina streso lygį. Ne todėl, kad skaičiai stebuklingai tampa malonesni, o todėl, kad nežinomybė virsta žinojimu.
Automatinis banko išrašų importas reiškia, kad nereikia rankioti čekių. Automatiniai mokesčių skaičiavimai reiškia, kad nereikia bijoti klaidos. Automatiniai priminimai apie terminus reiškia, kad nereikia laikyti galvoje dar vieno deadline.
Kiekvienas automatizuotas veiksmas – tai viena mintis mažiau, kuri sukasi galvoje vidurnaktį.
Kai verslas auga – nerimas irgi gali augti
Paradoksalu, bet augantis verslas dažnai sukelia dar daugiau streso dėl apskaitos. Daugiau sąskaitų, daugiau operacijų, galbūt pirmieji darbuotojai. Jei sistema nebuvo sukurta iš pradžių – chaosas didėja eksponentiškai.
Čia slypi viena iš didžiausių klaidų, kurią daro pradedantys verslininkai: „Kai užaugsiu, tada sutvarkysiu.” Realybėje – kai užaugsi su chaotiška apskaita, sutvarkyti bus dešimt kartų sunkiau nei pradėti tvarkingai nuo pirmos dienos.
„Pradėjau nuo trijų klientų, dabar turiu trisdešimt. Jei nebūčiau įsivedęs sistemos dar tada, kai turėjau tris – dabar tikriausiai būčiau išprotėjęs”, – prisipažįsta marketingo paslaugų teikėjas Lukas iš Vilniaus.
Ramybė kaip verslo vertybė
Verslas ir taip kupinas neapibrėžtumo. Klientai gali išeiti, rinka gali pasikeisti, konkurentai gali nustebinti. Tų dalykų kontroliuoti negalite.
Bet apskaitą – galite. Tai viena iš nedaugelio verslo sričių, kur tvarka priklauso tik nuo jūsų. Ir kai toje srityje jaučiatės užtikrintai, lieka daugiau mentalinės energijos viskam kitam.
„Ramybė dėl apskaitos nėra prabanga. Tai higiena. Kaip miegas ar sportas – jei to neturi, viskas kita irgi pradeda byrėti”, – apibendrina verslo psichologė Dumčiūtė.
Nuo ko pradėti
Jei šiandien apskaita kelia nerimą – pripažinkite tai. Ne gėda, kad neturite tvarkos. Gėda būtų nieko nedaryti, kai žinote, kad problema egzistuoja.
Pirmas žingsnis – inventorizuoti, kas yra. Antras – pasirinkti įrankį, kuris padės tai sutvarkyti. Trečias – skirti laiko tai padaryti.
Gal tai užtruks savaitgalį. Gal porą vakarų. Bet kai baigsite – pajusite skirtumą. Ne skaičiuose, o savijautoje. Ir tai verta kiekvienos investuotos minutės.
