Pokalbis prie tvoros su kaimynu kartais atskleidžia daugiau nei bet koks interneto forumas. Būtent taip vienas Kauno rajono gyventojas sužinojo, kad jo kaimynas už 180 kvadratinių metrų namo šildymą žiemą moka vos 80–90 eurų per mėnesį. Tuo tarpu jis pats už panašaus dydžio būstą su dujiniu katilu palikdavo po 250–300 eurų. Skirtumas – šildymo būdas, apie kurį Lietuvoje vis dar gausu mitų ir nesusipratimų.
Mitas, kad Lietuva „per šalta” geotermijai
Viena labiausiai įsišaknijusių klaidingų nuomonių – esą mūsų žiemos pernelyg atšiaurios, kad žemės šiluma galėtų užtikrinti pakankamą komfortą. Realybė visiškai kitokia. Jau pusantro metro gylyje grunto temperatūra Lietuvoje svyruoja tarp 7 ir 10 laipsnių Celsijaus – ir tai nekinta net sausio šalčiuose. Geoterminiai šilumos siurbliai (gruntas-vanduo) šią pastovią temperatūrą paverčia visaverčiu šilumos šaltiniu, nepriklausomu nuo oro sąlygų lauke.
Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija, Suomija – kur žiemos žymiai šaltesnės nei Lietuvoje, geoterminius sprendimus masiškai naudoja jau kelis dešimtmečius. Ten tai seniai nėra naujovė, o tiesiog standartinis pasirinkimas naujai statomam namui.
Ko niekas nepasako prieš įrengimą
Dauguma straipsnių apie geoterminius siurblius piešia idealų paveikslą. Tačiau yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti dar prieš priimant sprendimą.
Pirma – ne kiekvienas sklypas vienodai tinkamas. Molingas, drėgnas gruntas šilumą perduoda puikiai, tačiau smėlingas ar labai sausas dirvožemis gali sumažinti sistemos efektyvumą. Todėl prieš investuojant rekomenduojama atlikti geologinį sklypo vertinimą.
Antra – horizontalaus kolektoriaus įrengimas reikalauja nemažo ploto, o po darbų veją teks atkurti iš naujo. Vertikalūs gręžiniai užima mažiau vietos, tačiau jų kaina ženkliai didesnė. Pasirinkimas tarp šių dviejų variantų neretai priklauso ne nuo noro, o nuo sklypo galimybių.
Trečia – sistema maksimaliai efektyvi su žematemperatūriu šildymu. Grindinis šildymas ir geoterminė sistema yra idealus derinys, tačiau jei name įrengti tik radiatoriai, gali tekti juos keisti arba papildyti, o tai – papildomos išlaidos.
Tylus veikimas – privalumas, kurio neįvertini, kol neišbandai
Kas yra gyvenęs su oro-vanduo tipo šilumos siurbliu, žino, kad lauko blokas skleidžia pastovų ūžesį. Ypač tai jaučiama naktį ar ramesnėmis dienomis. Geoterminė sistema šios problemos neturi – visas procesas vyksta po žeme ir vidiniame bloke, kurio triukšmo lygis prilygsta šaldytuvo darbui.
Tai ypač aktualu tankiau apgyvendintose vietovėse, kur kaimynų artumas verčia galvoti ne tik apie savo, bet ir apie aplinkiniams keliamą triukšmą. Jokių lauko blokų, jokio vizualinio poveikio namo išorei – sistema tiesiog nematoma.
Kaip atrodo sprendimo priėmimo procesas
Žmonės, svarstantys šildymo sistemos keitimą, dažniausiai lygina kelis variantus vienu metu. Rinkoje šiandien siūlomi įvairūs šilumos siurbliai – oro-vanduo, oro-oras, gruntas-vanduo – ir kiekvienas turi savų pranašumų bei trūkumų. Universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems, tiesiog nėra.
Tačiau jei vertinate ilgalaikę perspektyvą, prioritetizuojate minimalias eksploatacines sąnaudas ir turite galimybę investuoti didesnę pradinę sumą – geoterminis variantas statistiškai pasiteisina dažniausiai. Tai patvirtina ir Europos šilumos siurblių asociacijos duomenys, rodantys, kad gruntas-vanduo tipo sistemos pasižymi aukščiausiu sezoniniu naudingumo koeficientu tarp visų šilumos siurblių tipų.
Vienas dalykas, kurį vertėtų padaryti jau šiandien
Net jei šildymo sistemos keitimas dar nėra artimiausiuose planuose, verta bent jau paskaičiuoti, kiek per metus išleidžiate dabartiniam šildymui. Daugelis žmonių nežino tikslios sumos, nes mokėjimai pasiskirsto per mėnesius ir atrodo „pakenčiami”. Tačiau sudėjus metinę sumą, skaičius neretai nustebina – ir būtent tada alternatyvos pradeda atrodyti ne kaip prabanga, o kaip racionalus sprendimas.
